Beveik kas penktas vaikas Austrijoje lieka sėdėti – priežastys ir sprendimai!

Beveik kas penktas vaikas Austrijoje lieka sėdėti – priežastys ir sprendimai!

Pradinės mokyklos metai Austrijoje yra didelis iššūkis daugeliui vaikų. Pagal dabartinę analizę, kurią pateikė profilį Beveik 20% mokinių pradinėje mokykloje turi likti ilgiau nei planuota ketverius metus. Ypač stebina tai, kad tik 80 % vaikų mokyklą baigia įprastu laiku. Pavojaus signalas švietimo sistemai!

Dabartinis tyrimas rodo, kad 9,5% vaikų lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas, o 9,3% turi kartoti pažymį. Įdomu tai, kad pasikartojimų priežasčių yra mažiau dėl prastų pažymių ir dažniau dėl prastų vokiečių kalbos žinių. Tik 55 % vaikų, kurie kasdieniame gyvenime nekalba vokiškai, pradinę mokyklą baigia per tam skirtą laiką. Vaikų, kurių gimtoji kalba yra vokiečių kalba, sėkmės rodiklis yra 82%. Šie skaičiai aiškiai parodo, koks svarbus yra kalbos mokymas.

Mokyklos struktūros ir iššūkiai

Iššūkiai mokyklų sistemoje yra įvairūs. Pavyzdžiui, Vienos pradinėje mokykloje buvo sujungtos dvi mokyklos, todėl kilo logistinių sunkumų. Kitos pradinės mokyklos direktorius perspėja, kad pasikartojimai dažnai atitraukia vaikus nuo klasės ir tai neigiamai atsiliepia socialinėms struktūroms. Tyrimai rodo, kad tokie pokyčiai ypač vargina pradinio mokyklinio amžiaus vaikus.

Forarlbergo statistika rodo, kad pradinėje mokykloje lieka tik 0,8 % vaikų, kurių pirmoji kalba yra vokiečių kalba, o 2,2 % – su kita gimtąja kalba. Palyginimui, Vienoje 57% mokinių, kurie kartojo privalomąjį išsilavinimą, buvo priskirti išskirtiniams. Austrijoje nebaigusių pradinių klasių skaičius yra 3,4 %, o tai gerokai viršija EBPO 1,5 % vidurkį.

Alternatyvūs finansavimo būdai

Švietimo ekspertė Susanne Schwab pasisako už tai, kad mokyklos teiktų paramą anksti, o ne pasikliauti kartojimu. Švietimo direkcijos ir Švietimo ministerija jau taiko alternatyvius finansavimo modelius. Burgenlande yra galimybė finansuoti kuravimą ir kitas priemones rezultatams gerinti. Tikslas: vaikai turėtų ne tik pereiti į kitą klasę, bet ir būti pasirengę teigiamai mokyklos karjerai.

Be šių priemonių, pakartotiniai egzaminai yra pagrindinė Austrijos švietimo sistemos dalis. Jie vyksta pirmąsias dvi naujų mokslo metų mokymo dienas, jei nenurodyta kitaip. Mokyklų bendruomenės netgi gali nuspręsti skirtingą šių egzaminų laiką, kad atitiktų organizacinius iššūkius. Studentams, kurie gali pateikti pagrįstų priežasčių, yra netgi galimybė prašyti naujos egzamino datos neatvykimo atveju, kaip Švietimo ministerija turi būti perskaityta.

Tačiau ne viskas paprasta: vertinimą atlieka atitinkamas mokytojas ir vertintojas, o pakartotinį egzaminą galima pakartoti tik esant tam tikroms sąlygoms. Visa tai sukelia spaudimą ir stresą mokiniams, kurie jau ir taip turi kovoti su daugybe kliūčių mokyklos sistemoje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Austrijos mokyklų sistema yra kryžkelėje. Skubiai reikia rasti būdų, kaip ne tik padėti vaikams siekti geresnių pažymių, bet ir suteikti jiems visapusišką pagalbą jų mokymosi kelyje. Gera aplinka mokykloje ne tik skatina pasiekimus, bet ir mokymosi džiaugsmą – tikslas, kuris turėtų būti svarbiausias kiekvieno vaiko prioritetas.