Vienos mokslininkai atranda naują metodą, kaip kovoti su epilepsijos priepuoliais!

Vienos mokslininkai atranda naują metodą, kaip kovoti su epilepsijos priepuoliais!

Naujas požiūris į epilepsijos tyrimus įneša gaivaus oro šios plačiai paplitusios ligos gydymui. Maždaug 65 milijonai žmonių visame pasaulyje kenčia nuo epilepsija – liga, kurią sukelia smegenų ląstelių sužadinimo kontrolės sutrikimas. Neseniai atliktame tyrime Vienos medicinos universitetas atrado molekulinį mechanizmą, kuris gali atlikti lemiamą vaidmenį vystant epilepsijos priepuolius. Šis mechanizmas, žinomas kaip „paroksizminės depoliarizacijos sprogimai“ (PDS), pasižymi padidėjusiu nervinių ląstelių elektriniu aktyvumu ir yra laikomas traukulių pirmtaku. Kaip [Vienos medicinos universitetas] (https://www.meduniwien.ac.at/web/ueber-uns/news/2025/news-im-juni-2025/epilepsie-neuer-konzept-fuer-ursaechliche-therapie-erforscht/medizinft/Wissens taip pat patvirtina, pagrindinis vaidmuo ligos vystymuisi.

Tyrimo išvados rodo, kad PDS atsiranda ypač smegenų pažeidimo atveju, pavyzdžiui, po insulto ar trauminio smegenų sužalojimo, ir trumpuoju laikotarpiu aktyvuoja apsauginį mechanizmą hipokampe, o tai ilgainiui gali sukelti į traukulius panašias elektros iškrovas. Iki šiol epilepsijos priepuoliai dažniausiai buvo gydomi simptomiškai, siekiant juos slopinti. Tačiau atsižvelgiant į naują informaciją iš tyrimo, paskelbto žurnale „Journal of Neuroscience“, gali būti įmanoma sukurti prevencinius specifinių epilepsijos formų gydymo būdus. Vienos medicinos universiteto teigimu, jau planuojamos tolesnės studijos, siekiant tobulinti pagrindines terapijas.

Žvilgsnis į tyrimų užkulisius

Epilepsijos darbo grupė, vadovaujama prof. dr. med. J. Rémi, rūpinasi epilepsijos diagnostikos, terapijos ir prognozės vertinimo gerinimu. Be PDS, moksliniai tyrimai taip pat yra skirti semiologinei analizei ir elektroencefalografijai (EEG), siekiant geriau klasifikuoti ir suprasti skirtingus priepuolių tipus. Tai labai svarbu diagnozuojant ir lokalizuojant židininės epilepsijos priepuolių kilmės zonas.

Tolesnis naujovių skatinimas akivaizdus naudojant naujausias technologijas, pvz., 3D procesus ir AI metodus priepuoliams analizuoti. Šie metodai, LMU klinikos teigimu, padeda suprasti ir pagerinti epilepsijos poveikį pacientų gyvenimo kokybei. Naujausių technologijų ir patikimų pagrindinių tyrimų derinys yra perspektyvus pagrindas šios lėtinės neurologinės ligos terapijos plėtrai ateityje.

Todėl tolesni tyrimai bus labai svarbūs ne tik epilepsijos simptomams gydyti, bet ir tvariai kovoti su priežastimis. Dėl šių naujų mokslinių atradimų šviesa tunelio gale daugeliui nukentėjusiųjų gali tapti labiau apčiuopiama.