Viena kovoja su atogrąžų karščiu: naujos šaldymo mašinos į pagalbą!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Viena ruošiasi kylant temperatūrai: investuojama į centralizuotą vėsinimą ir naujas šaldymo mašinas, skirtas geresnei klimato apsaugai.

Wien bereitet sich auf steigende Temperaturen vor: Investitionen in Fernkälte und neue Kältemaschinen für besseren Klimaschutz.
Viena ruošiasi kylant temperatūrai: investuojama į centralizuotą vėsinimą ir naujas šaldymo mašinas, skirtas geresnei klimato apsaugai.

Viena kovoja su atogrąžų karščiu: naujos šaldymo mašinos į pagalbą!

Pirmosios atogrąžų naktys jau atėjo į Vieną – kai temperatūra viršija 20 laipsnių, 2025 m. vasara parodo, kas laukia per pirmąjį karščio išbandymą. Ši plėtra aiškiai parodo, kad miestas negali likti tuščias. Praėjusiais metais Vienos miesto centre buvo užfiksuotos 53 atogrąžų naktys – tai rekordas. Dėl šios priežasties „Wien Energie“ paskelbė, kad per ateinančius penkerius metus investuos apie 90 mln. Šiandien praneša, kad senos šaldymo mašinos rajoninio vėsinimo centre Schottenring jau buvo pakeistos naujomis. Galia bus padidinta 1,9 megavato iki 20 megavatų. Be to, Floridsdorfo Siemensstrasse gatvėje buvo atidarytas naujas centralizuoto aušinimo centras su 6 megavatų galia.

Bet tai tik pradžia. Šiuo metu MedUni miestelyje statomas dar vienas vėsinimo centras su inovatyvia ledo saugykla, o veiklą planuojama pradėti šią vasarą. Šie pokyčiai yra ypač svarbūs, nes centralizuotas vėsinimas ne tik padeda vėsinti pastatus, bet ir išmeta daugiau nei 50 procentų mažiau CO₂, palyginti su įprastomis oro kondicionavimo sistemomis. Prie 30 kilometrų ilgio centralizuoto aušinimo tinklo jau prijungta apie 200 pastatų, o tai reiškia, kad bendra galia siekia 230 megavatų. Šios priemonės yra ne tik praktinis atsakas į karštį, bet ir žingsnis klimato apsaugos link.

Šilumos salos efektas

Tačiau patalpų vėsinimas yra tik viena medalio pusė. Miesto šilumos salos kelia dar vieną iššūkį. Remiantis analize, kurią atliko National Geographic Tai gali lemti sandarios teritorijos ir pakankamai žaliųjų plotų nebuvimas. Svarbų vaidmenį čia galėtų atlikti seni gatvių medžiai. Dirkas Messneris iš UBA pabrėžia, kaip svarbu apsaugoti senus medžius. Jie ne tik suteikia pavėsį, bet ir sugeria CO₂ ir taip pagerina oro kokybę.

Ypač saugoti verta senesnius medžius. Tyrimai, įskaitant Hamburgo universiteto Miesto medžių klimato kaitos srityje (SiK) tyrimo projektą, rodo, kad vyresni nei 40 metų medžiai geriau susidoroja su ligomis, kenkėjais ir ekstremaliomis oro sąlygomis. Deja, daugelis miesto gatvių medžių gyvena tik dalį savo natūralios gyvenimo trukmės, dažnai dėl atšiaurių sąlygų, kuriomis jie turi augti. Užsandarintas dirvožemis ir artumas eismui bei išmetamosios dujos kenkia jiems. Norint sugrąžinti medžiams reikalingą gyvybingumą ir taip išsaugoti juos kaip žalio oro filtrus mieste, reikalingos naujoviškos koncepcijos.

Perspektyva vasarai

Vasara Vienoje bus ne tik aušinimo sistemų, bet ir miesto gyventojų ekologinio sąmoningumo išbandymas. Kylant temperatūrai ir su tuo susijusiam vėsinimo poreikiui, aišku: Viena turi permąstyti ir veikti. Dėl naujai įkurtų vėsinimo centrų vietų ir daug dėmesio skiriant miesto gamtos apsaugai, svarbu spręsti klimato kaitos iššūkius, siekiant tvariai išsaugoti visų Vienos gyventojų gyvenamąją erdvę. Juk ir 2025-ųjų vasara visiems turėtų pasiūlyti malonų klimatą – viduje ir lauke.