Gluosnių lapai: revoliucinis pašarų priedas sumažina išmetamųjų teršalų kiekį iki 81%!
Mokslininkų grupė iš Vienos ir Vokietijos tiria gluosnių lapus kaip pašarų priedą, siekiant sumažinti azoto emisiją galvijų auginimui.

Gluosnių lapai: revoliucinis pašarų priedas sumažina išmetamųjų teršalų kiekį iki 81%!
Kovoje su kenksmingu azoto išmetimu vidaus žemės ūkyje atsirado naujų vilčių. Tarpdisciplininė tyrimų grupė, kurią sudaro Dummerstorfo Gyvulininkystės biologijos tyrimų instituto (FBN) mokslininkai, taip pat Rostoko, Miuncheno ir Vienos universitetai, dabartiniame tyrime ištyrė, kaip gluosnių lapus galima naudoti kaip pašarų priedą, siekiant sumažinti amoniako (NH₃) ir azoto oksido (N2O) išmetimą. Rezultatai daug žadantys: galima iki 81 procento mažiau azoto oksido ir 14 procentų sumažinti amoniako emisiją, kaip praneša Elite Magazine.
Yra daug priežasčių, dėl kurių žemės ūkyje išmetamas didelis azoto kiekis. Gluosnių lapuose yra veikliosios medžiagos salicino, kuris suaktyvėja, kai galvijai šlapinasi. Šios emisijos kyla tiesiai ant ganyklų ir yra didelė oro ir dirvožemio taršos priežastis. Todėl gluosnių lapų, kurių sudėtyje yra salicilato, šėrimas galėtų būti veiksminga priemonė žemės ūkio poveikiui klimatui sumažinti. Anot Ingenieur.de, apie 80 procentų pasaulinio amoniako ir 81 procentą azoto oksido išskiria žemės ūkis.
Gluosnių lapai kaip tausojantis pašarų priedas
Gluosniai yra greitai augantys sumedėję augalai, tradiciškai naudojami kaip vaistiniai ir pašariniai augalai. Naujojoje Zelandijoje jie jau sėkmingai naudojami kaip pašarų šaltinis galvijams, avims ir ožkoms. Tai reiškia, kad gluosnių lapai yra ne tik vietoje ir atsinaujinantys, bet ir nereikalauja jokių cheminių priedų. „Galimybė integruoti ganyklas tiesiai į ganyklų plotus atveria galimybę silvopastoralinėms sistemoms“, – sako Deutschlandfunk Nova ekspertai.
| Išmetimai | Sumažinimas gluosnių lapais |
|---|---|
| amoniako | -14% |
| Azoto oksidai | -81% |
Tačiau dar reikia pamatyti, kaip šie rezultatai elgsis realiomis auginimo sąlygomis. Reikia atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų patvirtintas poveikis tokiems veiksniams kaip pašarų suvartojimas, dirvožemio tipas ir klimatas. Tuo pačiu metu tiriamas ir kitų lapuočių rūšių, pavyzdžiui, tuopos, poveikis, siekiant sukurti platesnį natūralių pašarų priedų asortimentą.
Žvilgsnis į ateitį
Žemės ūkis galėtų žengti ryžtingą žingsnį mažinant išmetamųjų teršalų kiekį, naudodamas gluosnių lapus kartu su ganyklomis ir medžiais. Tyrėjų komanda planuoja atlikti plataus masto lauko bandymus Vokietijoje, kad išbandytų poveikį praktinėmis sąlygomis. Tai galėtų žymiai padidinti tvaresnės gyvulininkystės galimybes. Mokslininkai jau parodė gerą ranką, o aplinkai draugiškesnės sistemos skatinimas gali būti pasiekiamas.
Apskritai tyrimai rodo, kad tikslingas gamtos išteklių, tokių kaip gluosnių lapai, naudojimas gali ne tik padaryti gyvulininkystę tvaresnę, bet ir pagerinti klimato apsaugą. Tyrimo išvados yra svarbus žingsnis teisinga kryptimi ir suteikia vilties kovojant su mūsų laikų kenksmingais teršalais.
Daugiau informacijos apie tyrimus ir jų rezultatus rasite adresu Žurnalas „Elite“., Ingenieur.de ir Deutschlandfunk Nova.