Ukrainos pabėgėliai Vienoje: kova dėl svajonių darbo tebėra sunki!

Ukrainos pabėgėliai Vienoje: kova dėl svajonių darbo tebėra sunki!

Vienoje laikrodžiai tiksi kitaip nei įprasta daugeliui ukrainiečių pabėgėlių. Viena jų – 59 metų Irina iš Charkovo, kuri maždaug prieš trejus metus turėjo bėgti nuo Rusijos puolimo savo tėvynėje. Nepaisant ilgametės laikrodžių pardavėjos patirties, ji dar negali susirasti darbo Vienoje ir gyvena iš būtiniausių reikmenų, kurie atneša tik apie 400 eurų per mėnesį. Atskaičiavus mažo kambario nuomą, jai su sugyventiniu lieka vos 250 eurų.1Kaip ir daugelis kitų ukrainiečių, Irina kreipėsi į įvairius bakalėjos tinklus, tačiau nesulaukė jokio atsakymo. Ieškoti darbo yra nuostolinga – ypač moterims, kurios dėl vaiko priežiūros poreikių dažnai turi mažai galimybių dirbti visą darbo dieną.

Žvilgsnis į skaičius rodo: Austrijoje ukrainiečių pabėgėlių užimtumo lygis siekia beveik 50 procentų. Daugelis jų dirba turizmo, svetingumo, mažmeninės prekybos ir sveikatos priežiūros sektoriuose. Problema ypač pastebima vaikų turinčioms moterims, kurioms sunku dirbti daugiau nei ne visą darbo dieną, nes joms reikia priežiūros.1Dar viena kliūtis – reguliavimas, leidžiantis papildomai užsidirbti 110 eurų, iš bazinio aprūpinimo atimant 65 centus už eurą. Šis reguliavimas dažnai kritikuojamas kaip neadekvatus, todėl ekspertai siūlo svarstyti minimalias pajamas kaip galimą sprendimą.

Kliūtys kelyje į integraciją

Tačiau sunkumai ieškant darbo dažnai prasideda nuo kvalifikacijos pripažinimo. Maždaug 75 procentai Ukrainos perkeltųjų turi akademinius laipsnius, tačiau jiems taikomos griežtos pripažinimo taisyklės. Taip yra ir su Anastasija Petrenko, kuri inicijavo „Telegram“ grupę gydytojams iš savo gimtosios šalies. Grupė padeda užmegzti kontaktus ir keistis idėjomis apie darbo galimybes.1

Tačiau valdžios parama ne visada sulaukiama. Aukštutinėje Austrijoje ir Vienoje Ukrainos pabėgėliai privalo registruotis įdarbinimo tarnyboje (AMS), tačiau daugelis skundžiasi dėl nepakankamos paramos ir prastos komunikacijos iš institucijų. To pavyzdys yra Oleksandras Nadraha, kuris, sulaukęs intensyvių patarimų, susirado darbą kartu su šeima.1

Ukrainiečių pabėgėlių padėtis darbo rinkoje taip pat panaši į kitas šalis. Pavyzdžiui, Vokietijoje 2024 m. lapkritį įsidarbino apie 296 000 Ukrainos pabėgėlių, o tai sudaro tik 31,7 procento dalyvavimo darbo rinkoje. Čia galima įžvelgti panašų iššūkį: moterys, kurios dažnai yra vienišos, turi mažiau galimybių gauti nuolatinį darbą. Beveik 80 procentų pabėgėlių atvykę nemokėjo vokiečių kalbos, o tai dar labiau apsunkina integraciją. Tačiau po maždaug dvejų metų Vokietijoje daugiau nei pusė teigia, kad jų vokiečių kalbos įgūdžiai yra geri arba bent jau priimtini.23

Kelias į priekį

Belieka tikėtis, kad naujos programos, tokios kaip „Jobturbo“, kuri buvo pradėta 2023 m. rudenį, gali dar labiau paskatinti Ukrainos pabėgėlių integraciją. Nepaisant iššūkių, daugelis atsidavusių asmenų įrodo, kad yra svarbių būdų sukurti galimybes. Noras dalyvauti integracijos kursuose rodo, kad šie žmonės yra pasirengę integruotis į naujus namus ir įnešti teigiamą indėlį. Kad Ukrainos pabėgėliams būtų suteikta realių perspektyvų, būtina skubi pažanga teikiant patarimus ir paramą.3