Menas ir tikėjimas kartu: Tėvas Schörghoferis apie savo aistrą

Menas ir tikėjimas kartu: Tėvas Schörghoferis apie savo aistrą

Jesuitenkirche, 1010 Wien, Österreich - Tėvas Gustavas Schörghoferis, kuris pamatė dienos šviesą Salcburge, dešimtmečius įsitvirtino kaip esminė pjovimo lauko tarp meno ir tikėjimo figūra. Kaip jėzuitų bažnyčios rektorius, viena didžiausių Vienos barokų bažnyčių, jis yra atsakingas ne tik už šio kultūros paveldo palaikymą ir palaikymą, bet ir šiuolaikinio meno skatinimą per daugybę parodų ir projektų.

Schörghoferis gimė 1953 m. Salcburge ir užaugo tiesiogiai didingoje tvirtovėje Hohensalzburge, kur anksti susidūrė su menu. Ši patirtis jį suformavo ir paskatino studijuoti meno istoriją ir klasikinę archeologiją kartu su Wilhelmu Messereriu ir Hansu Walteriu. 1981 m. Jis įstojo į jėzuitų ordiną, kur studijavo filosofiją ir teologiją, kol 1988 m. Jis buvo pašventintas kunigui. Tada jis priėmė iššūkį ir tapo žurnalo „sprendimo“ vyriausiajame redaktoriuje 1988–1997 m., Prieš tai keletą metų dirbdamas pastoriumi Lainz-Speying.

Vienas iš jo karjeros akcentų yra jėzuitų fojė, maža jėzuitų bažnyčios galerija, kuri nuo 1999 m. Dirba su šiuolaikiniais menininkais. Šie bendradarbiavimai siūlo platformas, skirtas tyrinėti menines išraiškos formas dvasiniame rėmuose. Schörghoferis mato įdomias meno ir įsitikinimų santykių nuorodas, net jei šios dvi sritys ne visada yra tiesiogiai susijusios.

Meno atsakymas į tikėjimą

Nepaprasta Schörghoferio kūrinio dalis yra meno vaidmens religinių ir filosofinių diskursų tyrimas. Jis yra labai įsitikinęs, kad šiuolaikinis menas gali turėti balsą tarpkultūriniame ir tarpusavyje susijusiame dialoge. „Menas ir bažnyčia“ yra svarbus atskaitos taškas šiame kontekste. Šis ekumeninis žurnalas yra skirtas dabartinėms meno ir architektūros pozicijoms ir parodo jo įtaką tikėjimui. Jame analizuojama, kaip šiuolaikiniai bažnyčios pastatai ir meniniai projektai keičia centrinį krikščioniškosios tradicijos turinį ir taip pabrėžia svarbų religijos ir šiuolaikinio darbo ryšį.

Schörghoferio aistra menui taip pat akivaizdi, kad vėl atsiduoda dar kartą pažvelgti į senus šedevrus. Pavyzdžiui, jis praleido aštuonias valandas priešais „Caravaggio“ paveikslėlį, kad geriau suvoktų jo gylį ir prasmę. Tai kalba už jo įsitikinimą, kad sprendimas su menu gali atverti gilesnę dvasinę dimensiją.

muzikiniai akcentai ir vaizdai

Kitas šiandienos pokalbio, kuris įvyko 14:05 val., akcentas. Jėzuitų bažnyčioje buvo muzikinis pasirodymas. Grojaraštyje buvo Heinricho Ignazo Franzo Biberio kūriniai ir, tokių kaip „I. Mariae pranešimas -„ Sonata Nr. 1 “iš„ Rožinio Sonats ““, užmezgė harmoningą ryšį tarp meno ir tikėjimo. Solistai, tokie kaip smuikininkas Danielis Sepecas ir muzikantai Hille Perl, Lee Santana ir Michaelas Behringeris, įsitikino, kad spinduliuojanti bažnyčios akustika sukūrė ypatingą atmosferą.

Tėvas Gustavas Schörghoferis išlieka pagrindine Vienos figūra, kuri vaidina pagrindinį vaidmenį tiek meno scenoje, tiek tikėjime. Jo įsipareigojimas šiuolaikiniam menui ir kultūrinių vertybių išsaugojimas rodo, kad meno ir proto ryšys yra ne tik gyvas, bet ir būtinas. Palaikydamas tokias iniciatyvas kaip jėzuitų bažnyčia ir jėzuitų fojė, jis atveria duris kūrybinėms ir dvasinėms diskusijoms.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie jo įspūdingą karjerą ir projektus, galite apsilankyti [OE1] ir [Jesuiten.org] ir ištirti diskusijų skatinimo platformą [kunstigion.de]