Karintija Karintija: temperatūra pakyla iki nerimą keliančių 38 laipsnių!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Karščio banga Vienoje-Unterla: 2025 m. liepos 3 d. buvo pranešta iki 37,5 laipsnių. Prognozės rodo, kad perkūnija ir atvės.

Hitzewelle in Wien-Unterlaa: Am 3. Juli 2025 wurden Temperaturen von bis zu 37,5 Grad gemeldet. Prognosen deuten auf Gewitter und Abkühlung hin.
Karščio banga Vienoje-Unterla: 2025 m. liepos 3 d. buvo pranešta iki 37,5 laipsnių. Prognozės rodo, kad perkūnija ir atvės.

Karintija Karintija: temperatūra pakyla iki nerimą keliančių 38 laipsnių!

Austrijoje šiuo metu išgyvename karščio bangą, kuri ne tik kviečia prakaituoti, bet ir siekia naujus temperatūros rekordus. Ketvirtadienį Karintijos Šv.Andrė im Lavantalyje buvo išmatuotas didžiausias prakaito 38 laipsnių karštis. Tai reiškia reikšmingą raudonojo karščio įspėjimo lygio padidėjimą, kuris buvo paskelbtas kai kuriose Karintijos dalyse. Kituose miestuose viskas atrodo nieko, bet ne šaunu: Ferlachas pasiekė 37,8 laipsnio, o Viena-Unterla nusileido 37,5 laipsnio. Net Prateryje jis buvo gana slegiantis 36,9 laipsnio, o Klagenfurter Lindwurm įmušė 46 laipsnių ribą. Tačiau Lincu termometras rodė net 52,7 laipsnio karūną pranešė.

Vasaros temperatūra neapsiriboja tik Karintija, nes Grace buvo išmatuoti 38 laipsniai, o Insbrukas taip pat negali skųstis – ten iki 35,2 laipsnio temperatūros pakilo iki 35,2 laipsnio, kol vakare atėjo ilgai lauktas lietus. Netgi tokie regionai kaip Eizenštatas ir Zalcburgas turėjo kovoti su 34 ir daugiau nei 30 laipsnių šalčio, o Brėgencas pakilo palyginti lengvai – 28 laipsniai šilumos. Žvelgiant į artėjantį savaitgalį, artimiausiomis dienomis bus 33 laipsniai šilumos. Tačiau penktadienį pietuose ir rytuose galima perkūnija, o nuo pirmadienio numatomas atvėsimas, kurį lydės lietus ir dar perkūnija.

Klimato kaita kaip trigeris

Dabartinė temperatūra nėra tik įprastų vasaros orų rezultatas. Remiantis Copernicus klimato ataskaita, Europa apibūdinama kaip klimato kaitos taškas. 2024-ieji buvo šilčiausi metai istorijoje, kai temperatūra buvo daugiau nei 1,5 laipsnio aukštesnė už priešindustrinį lygį. Ekstremalūs oro reiškiniai privertė Europą įstrigti, o mažiausiai 44 dienos buvo karščiausios istorijoje. Tai taip pat turi pasaulinių pasekmių, pavyzdžiui: dienos naujienos paaiškino.

Poveikis yra dramatiškas. Dėl liūčių Valensijoje kilo didžiulis potvynis, nusinešęs daugiau nei 200 gyvybių. Tirpstantys ledynai Alpėse ir rekordinė Svalbardo temperatūra, 2,5 laipsnio aukštesnė už vidutinę, rodo, kokia rimta padėtis. Dauguma Europos šalių išgyvena ilgus sausros ir karščio laikotarpius, kurie taip pat gali turėti didelės įtakos žemės ūkio gamybai. 2024 m. vasarą daug regionų, kuriuose jūros paviršiaus temperatūra pakilo aukščiau nei vidutinė, patyrė didelių potvynių – nukentėjo šimtai tūkstančių žmonių ir jiems prireikė pagalbos.

Reikalingas veiksmas

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, dar svarbiau, kad tokie miestai kaip Viena greitai įgyvendintų prisitaikymo prie klimato kaitos priemones. Džiugina tai, kad 50 procentų Europos miestų rodo įsipareigojimą geriau pasiruošti klimato kaitos iššūkiams – tai didžiulis padidėjimas, palyginti su vos 26 procentais prieš septynerius metus. Tokios prisitaikymo priemonės ne tik būtinos, bet ir neišvengiamos, siekiant apsaugoti būsimas kartas nuo panašių ekstremalių situacijų. Teigiamų pavyzdžių galima rasti tokiuose miestuose kaip Paryžius ar Milanas, kurie jau žengė pirmuosius žingsnius šia kryptimi, pvz. Veidrodis pranešė.

Belieka laukti, kaip orų situacija klostysis artimiausiomis savaitėmis. Tačiau vienas dalykas yra aiškus: klimato kaitos padarinių sprendimas bus labai svarbus mūsų visuomenei ir mūsų aktyvumui klimato kaitos srityje.