Mokyklinė išvyka į mečetę: ginčai dėl skarelės atradimo Vienoje!

Mokyklinė išvyka į mečetę: ginčai dėl skarelės atradimo Vienoje!

Vienoje 10-metės Milos S., iš GTVS Knöllgasse in Favoriten, apsilankymas mokykloje sukelia jaudulį. Kaip Šiandien praneša, kad jos mama Tara S. po išvykos ​​į mokyklą dukters mokykliniame krepšyje aptiko juodą skarelę. Mila pasakoja apie neseniai vykusią kelionę, kai klasė aplankė mečetę, kad išmoktų melstis. Ši patirtis Tarą nustebino, nes ji norėjo daugiau sužinoti apie vizito turinį. Iš viso apie 590 mokyklos mokinių, iš kurių apie 90 % yra musulmonai, patyrė skirtingą patirtį, kuri dažnai apimdavo neigiamus įspūdžius, pavyzdžiui, grasinimus bombomis ir grasinančius komentarus.

Mila ir jos klasės draugai gegužės mėnesį turėjo galimybę dalyvauti šiame savanoriškame vizite, kurį organizavo islamo tikybos mokytoja ir laisvalaikio auklėtoja. Švietimo direkcija aiškiai nurodė, kad tėvai buvo informuoti iš anksto ir kai kurie vaikai net liko mokykloje, o kiti išvyko į kelionę. Merginos turėjo galimybę nešioti skarelę – vienos tai padarė savo noru, o kitos – ne.

Religinis ugdymas dėmesio centre

Šis įvykis kelia esminių klausimų apie religinį ugdymą mokyklose. 4 klasėse Vienoje aptariama pasaulio religijų tema, mokinių prašoma sukurti plakatus apie skirtingus tikėjimus. Tačiau Tara S. nerimauja, nes lankytis mečetėje jai atrodo netinkama. Ji reikalauja, kad į pamokas būtų įtrauktas ir apsilankymas katalikų ir stačiatikių bažnyčiose. Tuo tarpu Švietimo direkcija jau planuoja paskutinę mokyklos savaitę apsilankyti Romos katalikų bažnyčioje.

Islamo religinio ugdymo modelis, kaip praktikuojamas Vokietijoje, daro didelę įtaką musulmonų jaunimui. Federalinės pilietinio ugdymo agentūros duomenimis, Vokietijoje yra apie 580 000 mokinių musulmonų ir pastaraisiais metais jie vis dažniau dalyvauja islamo pamokose. bpb.de. Mokymas vertinamas kaip būdas jauniems musulmonams formuoti savo tapatybę ir integruotis į visuomenę.

Iššūkiai ir perspektyvos

Diskusija apie musulmonų kilmės studentų integracijos galimybes yra sudėtinga tema. Kai kurie tyrimai teigia, kad gerai struktūrizuotas islamo religinis švietimas ne tik suteikia religinių žinių, bet ir skatina mainus tarp skirtingų kultūrų. Tyrimai šia tema taip pat yra įvairūs. Straipsnyje Pedagogikos specialistų portalas pabrėžia, kad islamo religinio ugdymo integravimas į mokyklų sistemą yra dinamiška, tarpdalykinė mokslinių tyrimų tema, turinti toli siekiančią socialinę ir politinę reikšmę.

Belieka laukti, kaip tęsis Milos klasėje diskusijos apie ėjimą į mečetę ir ar tai paskatins platesnes diskusijas apie religinį ugdymą klasėje. Tokia patirtis tikrai galėtų tapti postūmiu skatinti religinio ugdymo įvairovę mokyklose ir skatinti tikinčiųjų bendruomenių dialogą.