ES viršūnių susitikimas: dėmesio centre – ginčas dėl Izraelio ir ginklų programos!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

ES viršūnių susitikimas Briuselyje 2025 m.: saugumo strategijos, Artimųjų Rytų krizė ir migracijos klausimai. Labai svarbu Europos ateičiai.

EU-Gipfel in Brüssel 2025: Sicherheitsstrategien, Nahost-Krise und Migrationsfragen im Fokus. Entscheidend für Europas Zukunft.
ES viršūnių susitikimas Briuselyje 2025 m.: saugumo strategijos, Artimųjų Rytų krizė ir migracijos klausimai. Labai svarbu Europos ateičiai.

ES viršūnių susitikimas: dėmesio centre – ginčas dėl Izraelio ir ginklų programos!

2025 m. birželio 26 d. Europos valstybių ir vyriausybių vadovai Briuselyje susitiko ES vasaros viršūnių susitikime. Tai įvyko iškart po NATO viršūnių susitikimo Hagoje ir buvo susijęs su saugumu ir gynyba. Situacija Artimuosiuose Rytuose ypač sukėlė karštas diskusijas ir skirtingas vadovybės atstovų nuomones. Apie tai praneša mažas laikraštis 13 iš galutinės aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijos punktų buvo aptarti šie klausimai.

Pagrindinė tema buvo SAFE programa – naujas gynybos paskolų paketas, suteikiantis finansavimą iki 150 mlrd. Taigi Europos Komisija paruošė kelią valstybėms narėms skirti lėšų investuoti į tokias sritis kaip oro gynyba ir dronų technologijos. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad Europai būtina skubiai prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą. ES atstovybė susitarimą apibūdina kaip novatorišką žingsnį stiprinant Europą, nes valstybės narės per šešis mėnesius turi pateikti nacionalinius planus, kuriuos vėliau įvertins Komisija.

Nesutarimai dėl Artimųjų Rytų

Nepaisant pažangos gynybos sektoriuje, padėtis Artimuosiuose Rytuose tebėra veiksnys, didinantis įtampą ES. Kaip Maži laikraščiai teigia, yra mažiau supratimo apie Izraelio politiką. Aukščiausiojo lygio susitikime Ispanijos ir Slovėnijos vyriausybių vadovai ypač kritikavo humanitarinę katastrofą Gazoje ir ragino nutraukti ugnį bei paleisti visus įkaitus. Šios problemos atspindi gilesnius nesutarimus, kylančius tarp Europos valstybių.

Austrijos kancleris Christianas Stockeris taip pat kalbėjo ir aptarė iššūkius, susijusius su trečiųjų šalių problemomis ir išorės sienų apsauga. Vykstant šioms diskusijoms, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paragino „maišyti“ prieš esamas migracijos taisykles ir vetavo naują sankcijų Rusijai paketą, toliau bandydamas vienybę bloke.

Pažanga įgyvendinant migracijos paktą

Nepaisant skirtumų užsienio politikos srityje, buvo ir teigiamų naujienų: Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė pažangą įgyvendinant migracijos paktą. Valstybės narės sutinka, kad būtinas bendras požiūris į migraciją. Skyrius apie Ukrainą buvo sutiktas gerai, nors Vengrija tebėra skeptiška. Europos Parlamentas šiuo metu taip pat sprendžia saugumo ir gynybos politikos klausimus toliau stiprinti bendradarbiavimą ir efektyvumą šiose srityse.

Iššūkiai, su kuriais susiduria ES, yra įvairūs. Nors padidintos išlaidos gynybai ir naujovėmis grindžiamas požiūris į SAFE programą juda tinkama linkme, vis labiau aiškėja vidinio sutarimo dėl Artimųjų Rytų politikos ir kitų neatidėliotinų klausimų poreikis. Belieka pamatyti, kaip ES išsidėstys artimiausiais mėnesiais.