Klimato kaitos streikai: Austrija praneša apie rekordinę vasarą ir milijoninę žalą!

Klimato kaitos streikai: Austrija praneša apie rekordinę vasarą ir milijoninę žalą!

Vienoje ir aplinkiniuose regionuose karščio banga įsibėgėjo. Nors 2023-ųjų gegužė beveik nepriminė vasaros svajonių su daugybe lietaus ir vėsių temperatūrų, birželis išgyveno tikrą temperatūros audrą ir buvo trečias šilčiausias visų laikų birželis Austrijoje. Šios ekstremalios oro sąlygos yra ne tik dabartinės klimato kaitos požymis, bet ir būsimų iššūkių, tokių kaip kurjeris pranešė.

Europos šeimininkai nėra vieni su šiais ekstremaliais oro reiškiniais. Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenimis, 2023 metais 38 Europos šalyse su oru susijusių ekstremalių reiškinių padaryta ekonominė žala sieks daugiau nei 45 milijardus eurų. Pastaraisiais metais žala buvo dar didesnė, o nuo 1980 metų Europoje ji viršijo 790 milijardų eurų. Potvynių, audrų, vėjo ir krušos padarytos žalos yra viena iš pagrindinių finansinių nuostolių priežasčių, o draudimo tema dažnai pamirštama. Daugelis nuostolių nėra apdrausti, todėl auga greičiau nei apdrausti nuostoliai, pvz EEE nustato.

Ekonominis poveikis ir klimato kaita

Taip pat kyla pavojus žmonių sveikatai. 1980–2023 metais daugiausia mirčių sukėlė karščio bangos, sausros ir miškų gaisrai. Tačiau reikia pažymėti, kad daugelio mirties priežasčių negalima tiesiogiai priskirti karščiui, todėl sunku įvertinti. Kaip aprašo EAA, klimato kaita turi didelių pasekmių Europos ekosistemoms, ekonomikai, sveikatai ir bendrai gerovei.

Be to, ekstremalūs oro reiškiniai dažnėja ir vėl pridarė niokojančių nuostolių ne tik Austrijoje, bet ir Vokietijoje. Birželis yra apčiuopiamas šios ekstremalios oro situacijos pavyzdys. Karščio bangos ir stiprus lietus – jau ne išimtis, o taisyklė. Čia kyla klausimas: ar mes esame pasiruošę tokioms ekstremalioms oro sąlygoms? The WWF atkreipia dėmesį į tai, kad su klimatu susiję ekstremalūs oro reiškiniai ne tik didėja, bet ir nuolat didėja jų intensyvumas ir dažnis.

Siekiant užkirsti kelią klimato krizės paūmėjimui, būtina imtis aktyvių priemonių. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje skubiai įspėjama, kad žmonės yra pagrindinė klimato kaitos priežastis. Drastiškai nesumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, pakrančių potvyniai, kurie anksčiau pasitaikydavo tik kartą per 100 metų, ateityje galėtų tapti kasmetine realybe.

Ateities perspektyvos

Prognozės nėra visiškai rožinės: apskritai Viduržemio jūros regionai yra labiausiai paveikti ir turi tikėtis didesnės žalos dėl su klimatu susijusių ekstremalių oro reiškinių. Į darbotvarkę taip pat įtrauktas pavojus sveikatai dėl su klimatu susijusių ligų ir nuolatinio traumų bei infekcijų skaičiaus padidėjimo. EAA pabrėžia poreikį geriau koordinuoti įvairias klimato apsaugos politikos kryptis ir paspartinti ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į šią sudėtingą situaciją, laikas ne tik kalbėti apie klimato kaitos keliamus pavojus, bet ir imtis aktyvių veiksmų. Nesvarbu, ar plečiant atsinaujinančios energijos šaltinius, ar kuriant geresnes prisitaikymo strategijas – kiekviena priemonė, kad ir kokia maža būtų, gali padėti sušvelninti būsimas audras ir jų niokojantį poveikį.