Viena, patirianti karščio stresą: mokslininkai įspėja apie miesto šilumos salas!

Viena, patirianti karščio stresą: mokslininkai įspėja apie miesto šilumos salas!

Kaip karšta jūsų vietiniuose miestuose? Klausimas, kuris kaip niekada aktualus ekstremalių karščių bangų laikais. Gamtos išteklių ir gyvybės mokslų universiteto (Boku) duomenimis, Viena yra ypač paveikta, nes miestas yra vienas karščiausių taškų. MeinBezirk praneša, kad karščio bangos, kurių temperatūra viršija 35 laipsnius, Vienoje nebėra neįprasta. Miesto šilumos salos, kurias sudaro tankus vystymasis, uždaros teritorijos ir augmenijos nebuvimas, daro miestą ypač pažeidžiamą karščiui.

Nerimą kelia ne tik dienos temperatūra; naktinis vėsinimas miestuose yra labai ribotas. Nors vasaros dienomis vis karštesnė, naktį temperatūra išlieka aukšta, o tai dar labiau padidina gyventojų stresą. Tarpdisciplininis mokslinių tyrimų projektas, kuriam vadovauja Philipp Weihs Boku, intensyviai tiria ilgesnių karščio bangų poveikį ir galimas vėsinimo priemones.

Tyrimai ir sprendimai

Vykdant projektą „Imp-DroP“, tiriamos kelios temperatūros mažinimo priemonės. Tai apima išgaruojantį vėsinimą, kuris turi būti pasiektas tikslingai drėkinant žalius stogus, parkus ir žemės ūkio vietoves. Visų pirma Marchfelde tikslingas drėkinimas rodo, kad temperatūrą vietoje galima sumažinti iki 3 laipsnių, o miesto zonoje poveikis išlieka maždaug 0,2 laipsnio.

Būtinas visapusiškas požiūris, nes net ir taikant maksimalias priemones vėsinimo efekto nepakanka laukiamam atšilimui kompensuoti. Kaip pažymi DW, vien žalinimas ir drėkinimas neišsprendžia klimato kaitos problemų. Norint pasiekti ilgalaikį vėsinimą miestuose, reikalingas karščiui atsparaus žemės ūkio, tvaraus drėkinimo koncepcijų ir saulės energijos išplėtimo derinys.

Šilumos salos ir jų pasekmės

Miesto šilumos salos yra ne tik Vienos problema, bet šiuo metu jos paliečia daugiau nei 50 % pasaulio gyventojų, prognozuojama, kad iki 2050 m. jų bus beveik 70 %. Šios šilumos salos gali padidinti temperatūrą miestuose 10–15 laipsnių Celsijaus, o tai neigiamai veikia miesto gyventojų sveikatą. [LMU]. Visų pirma vidaus miestai nukenčia labiau nei pakrantės miestai.

Miestų iššūkiai yra sudėtingi ir reikalingi naujoviški sprendimai. Tokiose šalyse kaip Japonija viskas žengė žingsnį toliau: vanduo purškiamas ant šaligatvių, kad sumažėtų aplinkos temperatūra. Tokie miestai kaip Finiksas ir Tokijas naudojo šviesą atspindinčias medžiagas, kad sumažintų šilumos salos efektą.

Viena dėmesio centre

Žaliųjų stogų koncepcija ir fotovoltinės energijos naudojimas šiose vietose taip pat gali tapti svarbesni Vienoje. Anot „Boku“ tyrėjų komandos, miesto vėsinimas nuo tokių priemonių gali siekti iki 1,5 laipsnio. Tačiau norint atvėsinti visas žaliąsias erdves per ekstremalias karščio bangas, prireiktų didžiulio vandens kiekio. Šiuo metu Vienos šaltinio vamzdynai gali tiekti tik 375 000 kubinių metrų vandens, o teoriškai reikėtų 630 000 kubinių metrų.

Šie duomenys aiškiai parodo: miesto administracija ir miestiečiai susiduria su dideliais iššūkiais. Klimato kaita nebėra tolima problema, bet jau daro įtaką kasdieniam gyvenimui Vienoje. Dėl to dar svarbiau kartu ieškoti sprendimų ir kurti naujoviškus karščiui atsparaus miesto metodus.