Dezinformacija kelia grėsmę demokratijai: ekspertai skambina pavojaus varpais!

Dezinformacija kelia grėsmę demokratijai: ekspertai skambina pavojaus varpais!

Trečiadienį, 2025 m. spalio 15 d., Vienoje mūsų laukia nestabilios oro sąlygos, kurias sudaro lietus ir saulė. Remiantis naujausiomis prognozėmis, visą dieną gali vyrauti nepatogus drėgnas ir saulėtas oras, įspūdingai atspindintis stichijų sąveiką. Oras ne tik meta iššūkį norintiems leisti laiką lauke, bet ir kontrastuoja su šiais laikais itin aktualia šiuo metu vykstančia diskusija dezinformacijos tema. Kaip Mano rajonas pranešimų, melagingos informacijos skleidimas yra rimta grėsmė mūsų visuomenei.

Europos Parlamentas neseniai ėmėsi dezinformacijos klausimo ir mano, kad tai kelia grėsmę demokratijai. Ypač pavojinga, kai tyčia skleidžiama melaginga informacija, siekiant pakirsti piliečių pasitikėjimą institucinėmis struktūromis. Ant kortos kyla ne tik pasitikėjimas žiniasklaida ar mokslu, bet ir politinio kraštovaizdžio stabilumas. Sąmoningas netiesos skleidimas ne tik daro įtaką nuomonėms, bet netgi gali turėti reikšmingos įtakos rinkimams ir socialinėms nuotaikoms Europos Parlamentas skubiai perspėja.

Dezinformacijos pavojai

Jei atidžiau pažvelgsite į dezinformacijos taktiką, greitai paaiškės, kokia klastinga ši strategija. Emocinė manipuliacija naudojama norint sukelti baimę, pyktį ar pasipiktinimą. Prie to pridedami tokie metodai kaip kraštutinių požiūrių poliarizacija ir informacijos srautas, kuris dažnai yra painus ir prieštaringas. Ypač tai nukenčia jaunuoliai, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose. Todėl svarbu skatinti gyventojų žiniasklaidos raštingumą ir paaiškinti, kaip atpažinti ir kritiškai kvestionuoti šią informaciją.

Siekdamas to išvengti, Europos Parlamentas ėmėsi veiksmų, kad pagrindinės platformos būtų atsakingos. Įvedus Skaitmeninių paslaugų įstatymą (DSA) reikalaujama, kad socialinė žiniasklaida imtųsi veiksmų prieš dezinformaciją. Daugiausia dėmesio skiriama turinio peržiūrai ir žymėjimui, o tai ypač pasakytina apie tokias platformas kaip „Facebook“ ir „TikTok“. Vienoje taip pat dirbama su švietimu: The European Experience siūlo interaktyvius žaidimus, tokius kaip „Blogų naujienų žaidimas“, kur dalyviai prisiima dezinformatorių vaidmenį, kad geriau suprastų dezinformacijos mechanizmus.

Klimato apsauga ir dezinformacija

Ypatingas dėmesys taip pat skiriamas aplinkos ir klimato apsaugos sričiai. Kaip paskutiniame ES aplinkos ministrų susitikime Varšuvoje pabrėžė aplinkos ministras Norbertas Totschnigas, dezinformacija čia kelia vis didesnį pavojų. Maždaug 13 procentų internete skleidžiamos dezinformacijos ES yra susijusi su klimato kaita. Ši žemos kokybės informacija kelia grėsmę ne tik pasitikėjimui klimato kaitos veiksmais, bet ir viso žemyno ekonominei ateičiai. Totschnigas paaiškina, kad tikslinės dezinformacijos kampanijos linkusios sulėtinti pažangą ir trukdyti pereiti prie anglies dvideginio neutralios ekonomikos.

Iššūkiai aiškūs: todėl dar svarbiau, kad mes aktyviai spręstume šias problemas ir paaštrintume savo kritinę perspektyvą. Tik taip galime užtikrinti, kad demokratija ir mūsų aplinka ir ateityje būtų saugus prieglobstis.