Austrija siekia klimato neutralumo: trys ataskaitos rodo kelią!

Austrija siekia klimato neutralumo: trys ataskaitos rodo kelią!

Austrija susiduria su įdomiu iššūkiu: iki 2040 m. šalis turi būti neutrali klimatui. Šis ambicingas tikslas yra ne tik įsipareigojimas, bet ir galimybė nustatyti tvarios ateities kursą. Federalinė inovacijų, mobilumo ir infrastruktūros ministerija (BMIMI) pabrėžė mokslinių tyrimų ir technologijų, kurios yra būtinos pereinant prie energetikos, svarbą. Ministras Peter Hanke paaiškino, kad nepaisant biudžeto iššūkių, inovacijoms ir moksliniams tyrimams turi būti teikiamas didelis prioritetas. ÖkoNews praneša, kad...

Vykdant šią strategiją buvo paskelbtos trys labai svarbios ataskaitos, kuriomis siekiama paskatinti Austriją tapti klimatui neutralia valstybe. Pirmojoje ataskaitoje, **Pastatų ataskaitoje**, pateikiama išsami Austrijos pastatų fondo ir jo techninės įrangos apžvalga. Antroje ataskaitoje – **Energetikos technologijų rinkos tyrime** – pateikiami duomenys apie vidaus rinkos dalyvius ir jų naujovių stiprumą atsinaujinančios energijos srityje. Galiausiai **Energetikos tyrimų apklausa** apima pagrindinių technologijų propagavimą ir užtikrina jų taikymą realioje aplinkoje.

Dėmesio centre – statybų sektorius

Pagrindinis Austrijos energetikos politikos aspektas yra patalpų šildymas, kuris sudaro du trečdalius namų ūkių suvartojamos energijos. Čia yra didžiulis potencialas sumažinti CO2 emisiją. Karštas vanduo reikalauja dar 15 procentų energijos. Atsinaujinančios energijos dalis pirminės energijos poreikiams šiuo metu yra 45,9 proc. Tai džiuginanti tendencija, tačiau kartu kelianti ir iššūkių. Beveik kas antras esamas pastatas reikalauja renovacijos, o naujų pastatų vidutinis šildymo poreikis jau yra 29 kWh/m², o tai atitinka B energinę klasę.

Perėjimas prie aplinkai nekenksmingų sistemų jau gerokai įsibėgėjo; Iškastinės energijos sistemas vis dažniau keičia efektyvūs sprendimai, tokie kaip šilumos siurbliai ir centralizuotas šildymas. 2024 m. pramonėje dirbs daugiau nei 40 000 įmonių, joje dirbs 310 000 žmonių, kurių metinė apyvarta sieks 60 milijardų eurų. Atsinaujinančios energijos technologijų srityje tikimasi, kad 2024 m. pramonės pardavimai sieks 11,4 milijardo eurų, o užimtumo dalis – 45 500 FTE. Ypač atkreiptinas dėmesys į fotoelektros (+26 proc.) ir saugojimo technologijų (+65 proc.) augimą.

Inovacijos kaip raktas į transformaciją

Poreikis remti inovacijas taip pat aiškus Fraunhoferio instituto analizėje, kuri nagrinėjo įvairius transformacijos kelius į klimato neutralumą. Pabrėžiama, kad tvari energetikos sistema reikalauja ne tik techninių naujovių, bet ir socialinių bei geopolitinių pamatinių sąlygų įžvalgų. Tai apima, pavyzdžiui, neigiamų teršalų išmetimo technologijų vaidmenį ir energijos tinklų pritaikymą siekiant patenkinti didėjantį visiškai atsinaujinančios energijos tiekimo poreikį. Šiuos iššūkius galima pastebėti ne tik Austrijoje, bet ir kitose šalyse, kurios siekia panašių tikslų Fraunhofer praneša, kad....

Išsamus klimato neutralumo dokumentų rinkinys aiškiai parodo, kad energetikos sektorius laikomas sėkmingos pertvarkos raktu. Ji turi veikti kaip pradininkė, kad pasiektų kitus sektorius, tokius kaip žemės ūkis, miškininkystė ir mobilumas. Dėmesys turi būti sutelktas į saugojimo sprendimų kūrimą ir decentralizuotą energijos gamybą, kad būtų galima ne tik subalansuoti atsinaujinančios energijos nepastovumą, bet ir užtikrinti saugų energijos tiekimą ateityje BPB praneša, kad....

Apskritai Austrijos kelias į klimato neutralumą rodo, koks svarbus strateginis planavimas, tyrimai ir investicijos į atsinaujinančias technologijas. Vietos įmonių ir gyventojų remiama šalis galėtų ne tik pasiekti savo klimato tikslus, bet ir tapti sektinu pavyzdžiu kitoms tautoms.