Žmonių pasaulis pranoksta gamtą: mūsų technosfera sparčiai auga!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Sužinokite, kaip technosfera, žmogaus sukurta sistema, formuoja mūsų gyvenimo būdą ir daro įtaką klimato kaitai.

Erfahren Sie, wie die Technosphäre, ein von Menschen geschaffenes System, unsere Lebensweise prägt und den Klimawandel beeinflusst.
Sužinokite, kaip technosfera, žmogaus sukurta sistema, formuoja mūsų gyvenimo būdą ir daro įtaką klimato kaitai.

Žmonių pasaulis pranoksta gamtą: mūsų technosfera sparčiai auga!

Pasaulis, kokį mes žinome, darosi vis sunkesnis – ir tai reikia suprasti ne tik fiziškai. Remiantis neseniai atliktu tyrimu, kurį koordinavo Gamtos išteklių ir gyvybės mokslų universitetas (Boku) Vienoje ir McGill universitetas Kanadoje, technosfera, ty visa žmonių sukurta infrastruktūra, dabar pasiekė maždaug trilijoną tonų. Tai tiesiog stebina, nes tai atitinka visą gyvą biomasę Žemėje. Šį teiginį pateikė Boku ekspertas Dominikas Wiedenhoferis, kuris teigia, kad technosfera kasmet auga maždaug trimis procentais, o tai reiškia, kad mūsų pastatyto pasaulio raida akivaizdžiai pasiekia tokį patį mastą, kaip ir visoms gyvoms būtybėms būdinga masė.

Ką tiksliai apima technosfera? Tai apima ne tik pastatus ir kelius, bet ir mašinas bei skaitmeninę infrastruktūrą. Maždaug pusę masės sudaro pastatai, o kitą trečdalį sudaro transporto infrastruktūra, pavyzdžiui, tiltai ar vamzdynai. Įdomu tai, kad judantys objektai, tokie kaip automobiliai ir lėktuvai, sudaro tik apie du procentus visos masės, tačiau jų poveikio nereikėtų nuvertinti. Šie mobilūs objektai labai prisideda prie išteklių naudojimo ir biologinės įvairovės bei klimato kaitos pablogėjimo.

Augimo iššūkis

Kiekybiniai technosferos atradimai aiškiai parodo, kad spartus ir tvarus šios sferos augimas kelia iššūkį planetų riboms. Vėl ir vėl buvo įrodyta, kad nuo 1900 m. technosferos svoris padvigubėja maždaug kas du dešimtmečius. Tyrime taip pat analizuojama gili technosferos ir kitų žemės sferų sąveika. Šios išvados yra ypač svarbios kuriant tvarumo strategijas, nes jos taip pat atskleidžia antropoceno, „žmonių amžiaus“ keliamus iššūkius.

Dėl novatoriškų tyrimų metodų galime geriau suprasti, kaip žmonių visuomenės yra susijusios su Žemės sistema, o tam įtakos turi daug kintančių ekologinių sąlygų ir medžiagų srautų. Tarpdalykinis tyrimas nagrinėja klausimus, kaip šios struktūros sukelia ilgalaikius pokyčius ir kokios grįžtamojo ryšio kilpos egzistuoja sąveikoje.

Naujas požiūris į technosferą

Moksle terminas „antroposfera“ dažnai vartojamas apibūdinti sritį, kurioje žmogaus veikla daro įtaką Žemės sistemai. Naujausi tyrimai rodo, kad technosfera turėtų būti aiškiau apibrėžta kaip atskira Žemės sistemos sfera. Tai ne tik sukuria naujus klimato tyrimų atspirties taškus, bet ir padeda kurti išteklių taupymo strategijas ateičiai. Be technosferos koncepcijos, taip pat atsižvelgiama į kliūtis ir būtinus tvaresnio gyvenimo pakeitimus.

Apibendrinant galima teigti, kad projektas, skirtas kiekybiškai registruoti technosferą, yra ne tik mokslinis etapas, bet ir rodo, kad reikia skubiai imtis veiksmų planuojant ir naudojant mūsų išteklius. Tai raginimas permąstyti, nes susiduriame su iššūkiu rasti pusiausvyrą tarp žmogaus pažangos ir mūsų planetos ribų. Taigi lieka klausimas: kaip mes formuojame savo ateitį nesukeldami pernelyg didelio krūvio žemei?

Išsamius rezultatus ir daugiau informacijos šia tema galima rasti atitinkamuose Gamtos išteklių ir gyvosios gamtos mokslų universiteto paskelbtuose tyrimuose. Max Planck institutas siūlo daugiau įžvalgų apie technosferos ir Žemės sistemos sąveiką.